Tai ėjimas per rūką, kai nematai savo rankų.
Tai ėjimas tiltu į kitą krantą, kai svaigsta galva.
Sekundė po panėrimo į vandenį, kai ledas jau spėjo apsitraukti toj vietoj, pro kurią įkritai.
Pripratus, vanduo pasidaro šiltesnis.
Tavo laiškas įkrito kartu su manim, tad padėk jį prieš saulę pradžiūti. Nenorėjau, kad įskaitytum mano jausmus.
Vanduo kišenėse, saujose, plaučiuose ir nebereikia nieko sakyti garsiai.
Ir nenoriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą