Neišvengiamai grįžtu prie savo senų užrašų. Baisu net pagalvoti, kiek daug kvailų ir naivių minčių prirašyta.
Lyg dabar būtų kažkas kitaip. Juk aš vis dar sėdžiu ant tų pačių grindų savo kambary, vis dar žiūriu pro langą į debesis ir galvoju, kada pagaliau sėdėsiu lėktuve ir galėsiu iš čia dingti. Kas rytą pabundu savo mikro visatoje ir nerandu čia vietos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą