Viskas einasi ramiai ir iš lėto. Vėjas pučia pro langą ir plaiksto užuolaidas lyg tai būtų getsbio filmas. Bet čia buvo vakar. O gal ir šiandien. Jau nebepamenu, kai laikas šitaip teka tarp pirštų. Rinkom prisirpusias vyšnias iš savo kiemo. Kai kada turėjau stiebtis, kad jas pasiekčiau. Keista, per vos keturis metus medis gali šitaip užaugti, išsiskleisti, žydėti. Taip ir mes turbūt kerojamės iki kol mums visai nebeužtenka vietos ir vis daugiau reikia žodžių pasakyti tą pačią vienintelę tiesą -
ateik ir prisėsk šalia, pakalbėkim
gera koncentracija teisingo jausmo, pabaiga atveria naujas dykras /dykumas, dykynes, dykinėjimus, dūkimus, daug/
AtsakytiPanaikintiman tave norisi cituoti, cituoti, cituoti
AtsakytiPanaikinti