Let's flip a coin. Get out of here.
Vaizdas sulėtėja kaip filme, pasidaro nebe taip baisu žiūrėti tiesiai į akis. Išgeriu dviem per daug, kad turėčiau daugiau drąsos nepaleisti, kai laikysi už rankos. Galvoju apie skaidrias dienas, galvoju apie rūką. Matau kaip jis kyla nuo upės po stipraus lietaus, užkloja tiltą savo baltu patalu. Užsinoriu miego, bet einu toliau, kartoju savo kelią kaip išmoktą eilėraštį, bet eilutės niekada nesikartoja. Čia pat pakrantės takas pasidarė minkštas – nuo tuopų krenta ir krenta pūkai, sninga ant plaukų, byra į kišenes ir įsivelia tarp dantų, užkloja žoles – galėčiau gulti ir dėti galvą ant minkštos jų pagalvės. Kaip ir kiekvieną pavasarį, atrodo, kad nieko panašaus anksčiau nemačiau. Nieko gražiau nei gegužė baltu rūbu, plunksniniai debesys. Oras keičiasi, norėčiau daugiau skaityti, bet raidės susilieja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą