nusuku žvilgsnį, bandau nesuvirpėti, kai palieti mano ranką. žiūrim į žvaigždes ir nieko kito negalim įvardinti tik aukštyn kojom apvirtusius grįžulo ratus. žandai užkaista – tą vakarą per daug ir per greitai geriu vieną po kitos sklidinas alaus stiklines, dar ir dar vieną, tuoj vidurnaktis ir pasijaučiu gerokai apsvaigus. kalbu daug, atvirai, kalbu garsiai, matau, kaip į mane žiūri, matau ir virš tavo galvos kabantį pusmėnulį, stebiu kaip tobulai jis lygiuojasi su tavo profiliu, kai pasuki galvą. atimi pirmą mūsų bučinį patempęs mane į šalį prie statybinės tvoros. tamsus praėjimas; šlapias ir jau trunka kiek per ilgai, - galvoju. aš susigėstu ir tada jau pritrūkstu žodžių, visi mano žodžiai atimti tavo lūpų. turėtum mane užrašyti.
kai po kelių savaičių einu į kitą pasimatymą jau su kitu vaikinu, iš karto suprantu, kad man gerokai nuobodu. greitai pasiduodu ir prašau jo susisukti cigaretę. rūkom prisėdę stotelėje, neišsigąstam tylos, kai ji pradeda vyniotis dūmuose ir būtent ta akimirka man patinka – atrodo lyg būtume artimi draugai, greta sėdintys seni bičiuliai, iš vieno delno į kitą, besidalinantys vienu žiebtuvėliu. bet iš karto po to greitai atsisveikini ir apsisukęs nueini. lauke dar šviesu ir aš norėčiau pamiršti savo vienišumą, norėčiau, kad mane krėstų drugys, kiaurai kūną veriantis virpesys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą