prisimenu, kad gimiau ketvirtadienį. niekada nepastebiu kaip jis praeina. Kažkur pasimeta tarp savaitės pradžios ir pabaigos.
kai taip šviesu, kartais užmiegu dar prieš temstant. po to nesuprantu, kur dingsta paros. Kodėl neišeina pailsėti, kodėl vistiek noriu miego. kodėl sapnuose išsisprendžia gyvenimai, kodėl sapnuose viską suprantu jautriau.
atsibudus nieko įdomaus nevyksta. vėl krenti į pažįstamą glėbį, bijai vėl susimauti. vėl prisikalbėti, vėl išsigąsti savo jausmų ir pabėgti.
galbūt šį kartą reikia pasiduoti - iškelti rankas į viršų
iškelti rankas taip tarsi naktį pričiupo policija su ryškiomis šviesomis, iškelti rankas taip tarsi ką tik laimėjai bėgimo maratoną
net kai nebelieka ko slėpti, vis dar galvoju, kad žaidžiu slėpynes
jonas mekas pasakė /i had nowhere to go/
jau išaugtas, bet vis dar mylimas kerouackas atitarė /there was nowhere to go but everywhere/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą