Jaučiuosi lyg savimi nepasitikintis vaikas, akimis visad ieškantis mamos. Šiek tiek dreba rankos. Nuimkit nuo manęs tai, kas šitaip slegia. Rodos, toks nerūpestingas pavasarinis vėjas, laukimas, kol kieme pražydės migdolas, susiraitęs katinas pavakario saulėje. Aš jau grįžau namo, bet
kodėl šitaip liūdna tada
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą