Dabar lieka tik daug nuovargio. Vasaros pradžia ir pabaiga susikerta birželio gale. Ilgėjančios naktys ir kažkokio nenusakomo išsipildymo ilgesys. Tvankumą keičia liūtys. Ir atvirkščiai. Bandai nuspėti kada prasidės lietus, bet nuojauta ir vėl apgauna. Lieka tik stebėti besikeičiančius debesis ir vakarinės saulės spindulius, bandančius prasibrauti pro dangaus tankmę.
Sekasi, jei užklumpa tada, kai jau pasieki kino salę, kai jau susikrauni daiktus į mašiną, kai jau slepiesi pastogėje, kai įsėdi į autobusą namo. Kai esi saugus.
Nuovargis užklumpa taip pat netikėtai kaip ir lietus. Po pietų prigulu ir trumpam užsimerkiu. Kai pabundu, nebegaliu prisiminti kur aš esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą