laikas, žodžiai, vynas - - visi jie išsenka. pasidarė labai sunku nešti savo kūną ir dar sunkiau nešti savo mintis. norėčiau žinoti žodžius ir žinau, kad jie būtų paprasti. norėčiau žinoti atsakymus, ir žinau, kad jie irgi būtų paprasti. norėčiau paprastų dienų, kuriose nesijaučiu viena.
išėjau pasižiūrėti filmo, sėdėjau trečioje eilėje, buvo sunku nulaikyti žvilgsnį ir savo rankas. vėliau dviračiu važiavau namo ilgiausiu keliu, kokį šį vakarą galėjau sugalvoti. padariau didelį lankstą, kirtau upę keletą kartų, tamsoje pasišviečiau savo nauja lempele ir buvo drąsiau važiuoti nelygiais miesto šaligatviais. kojos mina į priekį toli, bet visi mano keliai vis tiek veda namo. gal kažkada pavyks pasiklysti, bet ne šį vakarą. šiandien aš žinau visus kelius mintinai, savo liūdesį išvaikštau skersai išilgai ir nerandu nieko naujo. tas pats horizontas. upė tamsi, joje atsišviečia miesto rūbas ir akys. miesto svečias,
vasaros dvelksmas už kampo, bet iki jam iš tiesų pasirodant, dar reikės kiek luktelėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą